Ar kartais susimąstote kiek daug gali reikšti vienas skaudus žodis, iki ko jis gali privesti, ar tas žmogus kuri įžeidinėjate vertas to. Juk mes visi žmonės, visi turime trūkumu ir privalumų o patycios gali privesti iki skaudžios tragedijos. Ir tos tragedijos kaltininkai galite būti jus.

Viena diena taip nutiko vienai is pirmo žvilgsnio gražiai, linksmai, maloniai turinčiai tikrai geru draugu ir mylincius abu tėvus panelei. Jos vardas buvo Gerda. Jai buvo vos 17. Bet buvo daug žmonių kurie jos nekente, visaip žemino ir kitaip tyčiojosi ir įžeidinėjo. Niekas net negalvojo kas slypi jos širdyje. O ten buvo labai daug skausmo. Tiek skausmo ji nebegalėjo pakelti. Skausmas buvo ne fizinis o dvasinis. O tai dar labiau skauda. Viena diena ji parašė draugėms laišką. ten buvo parašyta "aš nebegaliu daugiau kentėti. Atleiskite aš iseinu tik noriu kad žinotumete viena dalyką. Aš jus visus mylejau ir dar tebemyliu. Nesmerkite manes. Prašau būkite laimingi. Aš jus stebesiu is aukštai. Myliu jus" laišką ji paliko gerai matomoje vietoje ir namo duris paliko atrakintas. Tada ji pasiime daug visokiu vaistų ir juos išgėre. Ji neteko sąmonės. Po darbo grįžę jos tėvai rado ją virtuvėje o salia jos daug tuščių vaistų pakelių. Tada rado ir laišką. Kad ir kaip tėvai bandė ją išgelbėti bet jau buvo per vėlu. Mama paskambino Gerdos draugei ir perskaitė laišką. Kita diena apie ją kalbejo per žinias. Jos paberbti atvyko visi jos draugai ir netgi tie kurie jos nekente. Tie kurie jos nekente irgi verkė. Jie per vėlai suprato kiek skausmo suteikė merginai.

Taigi žmones pries ką nors sakydami ar darydami pagalvokite apie ta žmogų. Pagalvokite kad jus galite ta žmogų įžeisti visai to nenorėdami. Ir galite tapti jo skaudžios tragedejos kaltininku. Vienas žodis gali reikšti daug ką. Jeigu mylimam zmogui kuriam netikėtai supykęs neapgalvotai kažką pasakysite atsiprašyti jau gali būti per vėlu.
Autore Algita Blozyte.